Skelbimų archyvas

NEKROLOGAS

Jonas Černikovas

Jonas Černikovas

Eidamas 92 metus 2018 m. vasario7 d. mirė Jonas Černikovas. Palaidotas vasario 9 dieną Vilniuje, Rokantiškių kapinėse. Reikšminga jo gyvenimo dalis buvo susijusi su bendrojo naudojimo automobilių transporto plėtojimu Lietuvoje, jis buvo vienas iš veteranų klubo „Automobilininkas“ steigėjų.

Jonas Černikovas gimė 1927 sausio 1 d. Vilniaus rajono Žemaitėlių kaime, kuriame gyveno vietiniai rusai. Šeima buvo didelė: tėvai, du Jono broliai ir dvi seserys. Jonas Černikovas šeimoje buvo vyriausias. Po Antrojo pasaulinio karo, kaimynų įskųstas antitarybine agitacija, tėvas buvo išvežtas į Vorkutą, po 16 mėn. išleistas iš lagerio išaiškėjus, kad buvo represuotas be pagrindo.

Jono Černikovo žmona Eleonora – kaunietė, baigė Kauno mokytojų seminariją, o vėliau Vilniaus universitete įgijo istorijos mokytojo specialybę ir iki pensijos dirbo pagal specialybę. Jono šeimoje išaugo dvi dukros: Violeta ir Miglė Eleonora.

Tėvai stengėsi, kad vaikai būtų išsilavinę. Pradžios mokyklą Jonas Černikovas baigė kaime, toliau mokėsi Paberžės septynmetėje mokykloje. Kai baigė septynias klases, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. 1972 m. įstojo į Vilniaus į baltarusių – rusų gimnaziją, kurioje 1944 m. baigė dvi klases, 1945 m. tęsė mokslus vakarinėje mokykloje ir dirbo šaltkalviu, vairuotoju.

1947 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą, Mechanikos fakultetą, automobilių inžinieriaus specialybę. Mokslai sekėsi neblogai, ketvirtame kurse buvo įdarbintas Kauno politechnikume. 1952 m. baigė KPI ir metų pabaigoje buvo išrinktas Kauno miesto komjaunimo komiteto antruoju sekretoriumi. Po metų, gavęs pasiūlymą, perėjo dirbti į Respublikinę darbo rezervų valdybą, Mokyklų skyriaus viršininku. Daug dirbdamas buvo pripažintas profesinio mokymo žymūnu ir apdovanotas Aukščiausiosios Tarybos garbės raštu.

1960 m. buvo pakviestas dirbti į partijos Vilniaus miesto komitetą Pramonės ir transporto skyriaus vedėju. Po pusketvirtų metų darbo, gerai susipažinęs su pramonės ir transporto veiklos specifika, 1963 m. buvo išrinktas Naujosios Vilnios rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi. Po trejų metų darbo Naujojoje Vilnioje gavo pasiūlymą dirbti LPK CK Pramonės ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotoju, po dvejų metų darbo tapo šio skyriaus vedėju. Juo dirbo septynerius metus. Tuo metu buvo populiari įmonių statybos gigantomanija, kilo tokie pramonės milžinai kaip Ignalinos AE, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, Alytaus medvilnės kombinatas ir kitos, daugiausia sąjunginio pavaldumo, įmonės. Centralizuotas planavimas ir valdymas stabdė vietinę iniciatyvą ir įmonių lankstumą. Šlubavo įmonių aprūpinimas žaliavomis, medžiagomis ir komplektacija. Nuo įmonių augimo atsiliko infrastruktūros plėtojimas ir ypač gyvenamųjų namų statyba. Tomis problemomis jam teko rūpintis. Dirbdamas CK skyriaus vedėju buvo išrinktas LKP CK nariu, LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, kuriuo buvo nuo 1971 iki 1990 metų.

Kai dėl sveikatos būklės 1976 m. rugpjūtį Automobilių ir plentų ministras V.Martinaitis išėjo į pensiją, Jonas Černikovas gavo pasiūlymą tapti ministru. Perduodamas ministeriją, V. Martinaitis rekomendavo remtis ministerijos darbuotojais – J. Tamulioniu, G. Kržemianskiu, I. Bezuglovu, A. Paškausku, P. Vilčinsku, A. Černiausku, J. Biržiškiu, J. Striauku, V. Davuliu ir kitais.

Niekas nenuginčys, kad per vienuolika su viršum ministro darbo metų nemažai nuveikta plečiant įmonių materialinę techninę bazę. Buvo pastatyti nauji Kauno taksi parkas, Panevėžio autobusų parkas, Autoremonto gamykla, Raseinių kelių statybos valdyba kitos įmonės, išplėstos ir rekonstruotos veikiančios įmonės. Pasiekta, kad kiekviename rajono centre būtų autobusų stotis, o rajonai turėtų patikimą susisiekimą su Vilniumi bei išplėtotas rajonų keleivinių maršrutų tinklas. Tikru pasididžiavimu tapo 1987 m. nutiesta aukščiausios kategorijos automagistralė Kaunas – Klaipėda. Tiesiant automagistralę Vilnius – Panevėžys buvo pritaikytos kelių lygių sankryžos, dailios poilsio aikštelės, ažūriniai viadukai ir akvedukai. 1976 m. pastatytas ilgiausias Lietuvoje tiltas per Nemuną (0,5 km) Jurbarke, tiltai per Nerį Kaune, Jonavoje, tiltai ir tunelis Vilniuje.

1986 m. Jonui Černikovui buvo sutektas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas, įvairiu laiku buvo apdovanotas SSRS ordinais ir medaliais, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos garbės raštais, įvairių žinybų garbės ir padėkos raštais.

1987 m. palikęs ministro postą, pradėjo dirbti Vairuotojų mokymo metodikos centro direktoriumi. Nuo 2001 m. kovo mėn., būdamas 74  metų, nutraukė šį darbą. 

Veteranų klubo parengtame leidinyje „Lietuvos automobilių transportas. Mūsų gyvenimo dalis“ Jonas Černikovas paliko palinkėjimus: „Mano kartos kolegoms patarčiau nepulti į neviltį dėl dabarties nesklandumų, tikėti, kad ir sunkiais laikotarpiais progresas nesustoja ir ruošiama dirva geresnei ateičiai. Jaunesniajai kartai linkėčiau tęsti garbingas Lietuvos automobilininkų ir kelininkų darbo tradicijas“.

Jonas Černikovas savo nuoširdžiu, reikliu ir dalykišku bendravimu su pavaldiniais, kolegomis ir pažįstamais pelnė automobilininkų, kelininkų ir bendravusių su juo žmonių nuoširdžią pagarbą ir gerus prisiminimus.

Veteranų klubo nariai reiškia gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.